Covid-19, karas Ukrainoje, klimato krizė – tai tik keletas kataklizmų, nuvilnijusių per pasaulį pastaruoju metu. Tai įvykiai, kurie paveikė ištisas bendruomenes, šalis ar visą žmoniją. Ir visur po savęs jie sėjo šoką, pasimetimą, baimę ir sumaištį. Krizių akivaizdoje vieni priimti sprendimai krizėms suvaldyti pasiteisino, kiti tik sukėlė visuomenės frustraciją ar įsiūtį.

Nors globalios krizės nenutinka kasdien, su pokyčiais ir krizėmis asmeniniame gyvenime ar organizacijų kontekste susiduriame žymiai dažniau. Vieni pokyčiai mus ištinka netikėtai, kitiems turime laiko pasiruošti. Visgi nepaisant netikėtumo faktoriaus, visus pokyčius sieja bendras vardiklis: pokytis yra grėsmė nusistovėjusiai tvarkai. Pokytis įneša neapibrėžtumo, bei kviečia reaguoti ir keistis.

Organizacinis pokytis gali būti susijęs su organizacijos struktūros pokyčiais, su procesų ar taikomų standartų, technologijų ir net organizacijos kultūros pokyčiais. Visais atvejais organizacinis pokytis paliečia didelę dalį arba visus organizacijos darbuotojus. Darbuotojų pasipriešinimas ir atsargumas yra neišvengiamas. Juk visi mėgstame tvarką, nuspėjamumą, stabilumą. Pokyčių valdymas neatsiejamas nuo lyderystės bei gebėjimo tinkamai komunikuoti apie pokyčių eigą, paruošti žmones didesnio ar mažesnio masto revoliucijai.

Mokymų metu dalyviai ne tik pažvelgs į pokyčių valdymo subtilybes, grėsmes bei dinamiką, bet taip pat gaus žinių bei įgūdžių kaip stiprinti tiek savo asmeninį, tiek organizacinį atsparumą pokyčiams ir neapibrėžtumui. Dalyviai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai mokinsis kaip sutelkti komandą tam, kad pokyčiai ją augintų ir sutvirtintų, o ne skaldytų.