Rygos miestas 13 a. tapo Livonijos ordino lopšiu. Miestui tapus Hanzos lygos nariu, vystantis prekybai čia susitelkė viso krašto politinė, ekonominė bei kultūrinė galia. Vokiečių kultūrinis palikimas atsispindėjo puošniuose Rygos senamiesčio pastatuose. Deja daugelį jų nusiaubė II pasaulinis karas.
Rygos miestas 13 a. tapo Livonijos ordino lopšiu. Miestui tapus Hanzos lygos nariu, vystantis prekybai čia susitelkė viso krašto politinė, ekonominė bei kultūrinė galia. Vokiečių kultūrinis palikimas atsispindėjo puošniuose Rygos senamiesčio pastatuose. Deja daugelį jų nusiaubė II pasaulinis karas. Vokiečiams puolant sovietų sąjungą dėl intensyvių mūšių buvo sugriauti ir ikoniški Juodagalvių brolijos namai. Tai buvo prekybai skirta erdvė, o pati brolija buvo unikali tuo, kad jos narius sudarė nevedę prekeiviai bei laivų savininkai, kurie esant reikalui nevengė paimti kardo į rankas bei ne kartą pasižymėjo įvairuose mūšiuose ginant Livonijos miestus. Po karo pabaigos, kurį laiką dar stovėjo griūvėsiai, kol sovietai sugalvojo sunaikinti ir tai, ko nepajėgė vokiečių kariuomenė. Pastatai atstatyti tik Latvijai atgavus nepriklausomybę.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III sūnus Kazimieras pasižymėjo ypač doru ir pamaldžiu gyvenimu. Jis stebino dvariškius didikui neįprasta atjauta vargšams.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero III sūnus Kazimieras pasižymėjo ypač doru ir pamaldžiu gyvenimu. Jis stebino dvariškius didikui neįprasta atjauta vargšams. Trumpo gyvenimo metu Šventojo reputaciją jau spėjęs užsitarnauti ir anksti dėl ligos miręs Kazimieras buvo palaidotas Vilniaus katedros kriptoje. 1604 m. gegužės mėnesį Vilniuje įvyko Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Sostinėje kelias dienas truko šventimas. O trečiąją iškilmių dieną vyskupas Benediktas Vaina pašventino kertinį Šv. Kazimiero bažnyčios akmenį. Šios bažnyčios ir vienuolyno šalia jos statybos ėmėsi Jėzaus Draugija (jėzuitai). Per savo istoriją Šv. Kazimiero bažnyčia atlaikė ne vieną negandą ir rekonstrukciją. Pirmiausiai bažnyčia nukentėjo karo su Rusija XVII a. viduryje. Vos restauruoti, jau 1706 m. bažnyčios ir vienuolyno pastatai pergyveno gaisrą. Po lietuvių architekto suprojektuotos rekonstrukcijos bažnyčia tapo Europoje garsiu barokinės architektūros perlu. Po jėzuitų ordino panaikinimo XVIII a. gale visa ansamblis ėjo iš rankų į rankas. XIX a. viduryje bažnyčia buvo atimta iš katalikų ir paversta stačiatikių soboru. Pirmojo pasaulinio karo metais Šv. Kazimiero bažnyčia vėl „pakeitė“ konfesiją: tapo evangelikų – liuteronų šventove. Sovietų valdžia bažnyčią ne tik ją uždarė, bet ir išniekino, 1966 m. čia įkurdama Ateizmo muziejų. Įspūdingas pastatas šalia Kazimiero bažnyčios per II pasaulinį karą nukentėjo, sovietų buvo nugriautas, vietoje jo įrengiant kino teatrą.
Buvusio viešbučio kompleksas yra prie vieno svarbiausių LDK kelių - Medininkų trakto. Tai buvusio Aušros Vartų priemiesčio dalis, kuriame žemė priklausė miestui ir buvo nuomojama miestiečiams. 1715 m čia dar nebuvo nė vieno mūrinio namo.
Buvusio viešbučio kompleksas yra prie vieno svarbiausių LDK kelių - Medininkų trakto. Tai buvusio Aušros Vartų priemiesčio dalis, kuriame žemė priklausė miestui ir buvo nuomojama miestiečiams. 1715 m čia dar nebuvo nė vieno mūrinio namo. Nuo geležinkelio stoties į dešinę driekiasi medžiais apsodinta Geležinkelio g. (XIX am. Aleksandro prospektas).
1878 m buvo pastatytas dabartinis kampinis pastatas, suprojektuotas kaip žemesnės klasės viešbutis vad. "Lifliandijos svečių namai".
Išraiškingo 'plytų stiliaus' pagrindinio viešbučio korpuso III aukšte minimas restoranas, pusrūsyje veikė kepykla. Komercinę pusrūsio patalpų paskirtį žymi kampinis įėjimas iš gatvės pusės.
1914 metais tuometinis pastato savininkas J.Gregorovičius, testamentu padovanojo šį namą Lenkų motinos mokyklos draugijai. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas, jame įrengti butai.
Didžiulis ir impozantiškas pastatas savo gyvenimą baigė sovietmečiu. Nors karo metu pernelyg smarkiai nenukentėjo, vėliau sovietų buvo padegtas, filmuojant propagandinį filmą apie Vilniaus "išvadavimą".
Didžiulis ir impozantiškas pastatas savo gyvenimą baigė sovietmečiu. Nors karo metu pernelyg smarkiai nenukentėjo, vėliau sovietų buvo padegtas, filmuojant propagandinį filmą apie Vilniaus "išvadavimą". Ilgainiui apleistą pastatą ėmė ardyti laikas ir žmonės, kol galiausiai jis buvo nugriautas. 2018 m. po ilgų svarstymų ir politinių peripetijų, buvusio pastato vietoje iškilo paminklas J. Basanavičiui.
Dvaras, turintis beveik penkių šimtų metų istoriją...
Dvaras, turintis beveik penkių šimtų metų istoriją...
Dvaras, kuriame buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas...
Dvaras, kurį valdė grafų de Raesų ir Pliaterių giminės...
Išgyvenęs daug karų ir kitų negandų, prieš keletą metų buvęs apgailėtinos būklės, pagaliau susiruošė prisikėlimui😃
Šis didingas pastatas matė tikrai daug. Sovietmečiu dvarui teko atprasti nuo prašmatnių balių ir pokylių ir persiorientuoti į kitokias, paprastesnes veiklas. Čia buvo įkurdinta Vievio ligoninė, vėliau paštas, felčerinis punktas, biblioteka, parduotuvė.
Džiugu, kad po ilgo laiko dvaras atgaus savo didingą išvaizdą ir prisikels naujam gyvenimui🌟
Visos teisės saugomos © 2023 | Svetainę sukūrė: Artix.lt