Būdami tarp žmonių mes nuolat su jais komunikuojame. Mes įpratę komunikacija laikyti žodinį dialogą, kuomet abi pusės išreiškia save. Visgi mes taip pat garsiai komunikuojame savo vidinę realybę ir per neverbalinius signalus, tylėdami, valgydami ar miegodami. Komunikacija – tai būdas išsakyti savo poreikius, siekiant juos atliepti. O poreikių mes turim visą galybę. Poreikį artumui, supratingumui, įvertinimui, pripažinimui, pagarbai, autonomijai ir t.t. Bėda ta, kad ne visada žinom kaip išreikšti save taip, kad kitas suprastų, arba kaip suprasti kitą, nepriimant asmeniškai kaip įžeidimo ar puolimo.

Mūsų bendravimas susiduria su begale visokiausių iššūkių. Viena ką aš mintyse sugalvojęs noriu pasakyti. Kita kaip man gaunasi savo mintį įdėti į žodžius. Trečia kaip mane išgirsta kitas. Ketvirta kaip suinterpretuoja mano žodžius ir intencijas. O dar reikalus apsunkina ir foninis triukšmas (išankstinės nuostatos, tarpusavio bendravimo istorija, aplinkybės). Komunikacija tampa panaši į minų lauką, kur bandymas susikalbėti yra apsunkintas įvairiausių paslėptų pavojų ir grėsmių.

Seminaro metu analizuodami, žaisdami bei praktikuodamiesi, dalyviai įgys įgūdžių kaip užtikrinti efektyvesnę tarpusavio komunikaciją. Dalyviai bus supažindinti su komunikacijos spąstais bei bendravimo šiukšlėmis, kurios užteršia eterį, apsunkina tarpusavio supratimą, įneša nesusipratimų bei nesusikalbėjimo. Nagrinėdami efektyvaus bendravimo algoritmą, jie įgis žinių kaip nepaslysti tose slidžiose komunikacijos vietose, o praktinių treniruočių dėka, ne tik stiprins savo emocinį intelektą, bet ir gaus konkrečių receptų bei metodų, padedančių užtikrinti sėkmingą ir darnų bendravimą.